Šį savaitgalį vyko Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos Žaliųjų ir Jaunimo frakcijų organizuotas ekologinis žygis.
„Žaliųjų piligrimų“ akcijos metu, buvo siekiama artimiau susipažinti su pasaulinio „žaliųjų judėjimo“ idėjomis, trumpam panirti į gamtos harmoniją“, suprasti artimo ryšio su gamta prasmę ir atskleisti kaip būtų galima patobulinti žaliųjų veiklą. Iš planuotų 25 kilometrų dalyviai pėsčiomis nuėjo apie 15 kilometrų.
Žygio metu dalyviams teko ne tik stebėti Ropėjų miško ekologinę būklę, rinkti šiukšles, tyrinėti gamtą, miško kirtimo ir atsodinimo ypatumus, bet ir bendrauti su Vilniaus ir Trakų apylinkių gyventojais, diskutuoti aktualiomis filosofijos, politikos ir žmogaus dvasingumo temomis.
„Pasirinkome žygio formą, nes tokiu nuostabiu sezonu maloniau būti gamtoje, nei rengti seminarus ir mokymus patalpose, nors mūsų tikslas yra ekologinis švietimas. Jei ekologija besidominantys žmonės turi ambiciją keisti situaciją šalyje, jie turi būti pasiruošę apginti savo nuomonę ne tik gamtosauginiais klausimais“ - kalbėjo vienas iš žygio organizatorių žaliosios frakcijos aktyvistas Tomas Tomilinas. - Tikrasis „žaliasis“ turi aiškiai pasakyti, ką jis mano socialinės politikos, skurdo, mokesčių, regioninės plėtros, žemės ūkio, kultūros, švietimo, sveikatos politikos temomis."
Patyrimo dalyviams teko bendrauti su Vilniaus apylinkių kaimų gyventojais, mokytis betarpiškai bendrauti ir priimti žmones tokius, kokie jie yra. Kaip teigė vienas iš žygio dalyvių Manvydas Čekavičius – „Net jei mus skiria amžiaus, kalbos, išsilavinimo, gyvenimo būdo ir kiti barjerai turime ugdyti tolerancijos įgūdžius. Empatija, solidarumas - tai yra pagrindiniai žmonių bruožai, kurie sukuria pozityvią aplinką visuomenėje. Tinkamiausias to pavyzdys yra Skandinavijos šalys. Apmaudu, kad lietuviai dažniausiai teigia, jog finansinis stabilumas sukuria tokią aplinką. Bet iškyla klausimas, „ar ne šie paminėti bruožai, sukūrė tokią gyvenimo kokybę ir finansinį stabilumą?“
Istoriniame Vilniaus rajono kaime Keturiasdešimt Totorių dalyviai puikiai atliko užduotį ir pabendravę su vietiniais sužinojo kaimo atsiradimo istoriją, susipažino su vis dar gausiai jame gyvenančios totorių bendruomenės gyvenimu.
Keliaudami Ropėjų miško takais žygio dalyviai kirto žvyro karjerą, kuriame aptiko besiformuojantį šiukšlyną. Netoli šios vietos dalyviai net trumpam pasiklydo, nors turėjo gerus žemėlapius. Laimei, pro šalį važiavo girininkas, kuris maloniai parodė kelią. Dalyviai susipažino su urėdijų darbuotojų -girininkų - darbo specifika ir sunkumais. Ypač kai sąžinės neturintys gyventojai čia specialiai atkeliauja ieškodami „nemokamo“ sąvartyno. Juk dideliame miške, kur iki artimiausios gyvenvietės - dešimtys kilometrų - nevyksta akcija DAROM. Lietuvoje mes dažnai neįvertiname, kiek funkcijų milžiniškame kelių tūkstančių hektarų miško plote turi keli žmonės - urėdai ir girininkai. Be savo pagrindinės viešo intereso tenkinimo funkcijos - veisti naujus miškus - urėdijos darbuotojai turi ir konkrečias socialines funkcijas, kurių miške neatlieka nei seniūnai, nei gyventojai, nei komunalinės įmonės. Visų pirma tai gaisrų gesinimas bei kelių tiesimas miške, miško stebėjimas ir šiukšlių valymas, rūpinimasis gyvūnais. Ten, kur intensyviai renkasi žmonės urėdijos įrengia infrastruktūrą poilsiui. Urėdija valo miško kelius žiemą, nes tolimose sodybose žiemą gyvenimas sustotų. Taigi urėdijos atlieka dalį biudžetinės veiklos, kuri nėra pelninga, bet būtina žmogui. Todėl žaliesiems svarbu apginti šį šventą darbą dirbančius žmonės, nes Lietuvoje vis dažniau pasigirsta raginimai atsisakyti šių „miško biurokratų“, prisidengiant absurdišku argumentu, neva urėdijos dirba nepakankamai „pelningai“.
„Kviesdami žmones į žygį nesiorientavome vien į jaunimą. Deja, pirmą kartą mums pavyko pritraukti tik jaunus žmones. Ypač džiugu, kad net keturi dvyliktokai iš Lazdijų nusprendė pailsėti nuo egzaminų karštinės būtent mūsų žygyje. Tikimės, kad kitame „Žaliųjų piligrimų renginyje“ dalyvaus įvairių amžiaus grupių žmonės ir tai praturtins mūsų patyrimą“ - kalbėjo vienas iš žygio organizatorių vilnietis Andrius Mulevičius.
Žygį organizavo Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos Žaliųjų frakcija kartu su ekologinio turizmo oaze „Justino sodyba“.
